Duomenų atkūrimo „pasakos“ (mitai) 

- Duomenų atkūrimo ir archyvavimo programos ;
- Duomenų atkūrimas ir atstatymas iš hdd, ssd, flash - kainos ;

Įvadas

Kai kurie galutiniai vartotojai pamišę dėl savo prarastų duomenų, kiti priežiūros technikai kurie nesispecializuoja duomenų atstatyme (atkūrime jei teisingai lietuviškai šnekėti), bet visi susiduria su situacijomis kai visos pastangos atstatyti kliento duomenis neduoda rezultato. Kai kurie nepripažįsta fakto, kad jie nežinojo kad reikia sukeisti poliariškumą kai jungi hdd įtampos laidą, kiti žiūri į tamsų ekraną galvodami kaip viskas atsitiko: nakti prieš išjungiant kompiuterį kaip įprasta, pradirbus visą dieną be jokio nulūžimo, ir ryte jį išjungus, hdd visiškai ingoruojamas BIOS setup‘o metu ir kompiuteris nepasikrauna, ir kas blogiausia: nėra jokio backupo padaryta!
Kai kurie nežiūrint to, užsispyrusiai tvirtina kad kliento duomenų negalima prarasti ir žada surasti kokį nors sprendimą.
Šios situacijos aišku yra iš tikrųjų dramatiškos, ir jos baigiasi tuo kad aukai siūlomi draugų sprendimai, kiti ieško internete, o daugelis kitų baigia tuo, kad randa sprendimą kartais logišką kartais visiškai paremtą vien „tikėjimu“.
Ir šie tikėjimai sklinda greitai – ir toli. Dėl to kad kai kuriems buvo pavykę atkurti jų duomenis naudojant šiuos tikėjimus, jie pasidarė labai stiptrūs visose situacijose, o iš tikro daugiau pasakos negu realybė, dėl to kad daugeliu atveju jie pašalina buvusius kelis savo šansus (galimybes), kai geras profesionalas galėjo atkurti duomenis už prienamą kainą, netgi neatidarydamas hdd disko švariam kambaryje, kas daro atkūrimo procesą pakankamai brangų.
Atidžiau pažvelkime į kelias pasakėles ir mitus, kurių daugelį galima rasti internete, ir atskirkime kas turi tam tikrą pagrindą, o kas situciją padaro dar blogesne, išmesdami šiuos „tikėjimus“.

„Sutrenk jį“ mitas

Tai pats seniausias iš visų. Kai kietasis diskas (hdd) jau neaptinkamas (nedetektinamas), kai kurie žmonės tekšteli (patapšnoja) su atsuktuvu arba su panašiu daiktu krovimosi metu. Keletą atvejų žinau kai panašiai tapšnojama per maitinimo bloką, tikintis kad jis atsigaus – bet visi žino kuo skiriasi maitinimo blokas (psu) nuo kieto disko (hdd).
Mes jau matėme šią procedūrą atliktą su senu hdd, ir jis po to buvo atpažintas po vieno iš bandymų. Diskas pradirbo kelias valandas ir po to sustojo visam laikui.
Mes neturėtume pamiršti, kad atstumas tarp disko vairšiaus ir galvučių su laiku vis mažėja, ir kai kuriems diskams (ačiū dievui jau nuimtiems nuo gamybos) atsilaisvindavo dalis „rankos“ kur mes randam galvučių parkavimosi zoną ir jas laiko kai jos aktyvuojamos. Gana įprasta rasti daleles šių galvučių disko viduje išsimėčiusias, po vartotojo ar techniko „tapšnojimo“ sprendimo. Šios dalelės braižo paviršių tokiu būdu, kad vėliau niekas neatkurs duomenų. Tai va dėl ko „tapšnojimo“ technika viską padaro dar blogiau: prieš tai jūs galėjote atstatyti savo duomenis, taiau po šio veiksmo diskas pasidaro visiškai neatstatomas.
Kas iš tikro atsitinka: jei gerai pritaikytas, tapštelėjimas padeda atlaisvinti skaitymo ranką kuri būna prilipus, dėl kurio nors gedimo elektrinėje schemoje. Tai turi būti švelnus, tvirtas ir tik vienas. Jei tai nepadeda po dviejų bandymų jūs turite sustoti. Jokio grubumo, dėl to kad bėda ne su ranka jei tapštelėjimas nepadeda, ir jei jie bus per daug stiprūs jie gali pažeisti hdd paviršių.

„Numesk jį“ mitas

Beprotiškas kaip gali pasirodyti, kai kuriuose forumuose internete kai kurie žmonės prisiekinėja, kad jie „išsprendė“ problemą su savo kietais diskais numesdami juos ant grindų (su kilimu) nuo stalo (apie 85cm), ir naudoja savo kietą diską iki šios dienos be jokių problemų.
Mes šito negalime paneigti, nes sėkmingi kritimai gali atsitikti. Tačiau mes negalime rekomenduoti arba paremti jokio žmogaus, kuris sako taip lengvabūdiškai. Bet koks stiprus smūgis, daugiausia diskui su kuriuo ne viskas gerai, ir kurio bėdos mes nežinome, žaidžia su likimu. Bandymai atspėti kame bėda, gali, nežinant kokia iš tikrųjų problema, rimtai mažina bet kokią atstatymo galimybę.
Jei saugomi duomenys neturi jokios vertės, tai žaidimai ir bandymai ne profesionaliais būdais verti šių duomenų. Bet blogiausia kad kai kurie žmonės duoda tokius patarimus aparatūros forumuose. Kai kurie hdd nustoja veikti dėl kritimo. Be komentarų…

Sušaldyk jį mitas, Pašildyk jį mitas, ir Firmware mitas

Sušaldymo mitas yra įdomus ir turi šiokią tokią pramę, bet pasekmės būna baisios!
Gamybos metu kietam diske reikia sukalibruoti skaitymo/rašymo mechanizmus, tam kad galvutės būtų teisingai pozicionuojamos virš disko paviršiaus su nustatyta paklaida, tam kad leisti galvutėms skaityti ir rašyti į teisingus takelius (tracks), be jokių klaidų.
Kai kurie gamintojai, kai kuriuose modeliuose ir jų eilėse, įrašo šiuos parametrus į ROM atmintį, kuri yra loginėje plokštėje, arba dalis yra įrašoma į šį ROM‘ą ir kita dalis į EPROM, arba į kitą flash atmintį, kuri yra disko viduje. Tai paaiškina kodėl tiek daug kartų paprastas pakeitimas sudegusios loginės plokštės į tą pačią naudojant tą pačią firmware versiją nepriverčia disko grįžti į gyvenimą: kažkas negerai yra viduje.
Taip pat pasitaiko paviršinis įrašymas kuris atliekamas gamybos metu, vadinamas „servo“, kuris leidžia teisingai pozicionuotis galvutėms. Daug kartų gamyklinis magnetinis įrašymas keičiamas dėl vienos priežasties, susijusios su paviršiaus medžiaga, ir galvutės pradeda judėti pirmyn ir atgal.
Kai kurie įtarė tam tikrą ryšį su temperatūriniais efektais, ir nutarė sušaldyti kietą diską šaldiklyje ir po to bėga pajungti prie PC, ir bingo! Kietas diskas buvo atpažintas ir dirbo vėl … kelias minutes. Nauja šaldymo sesija, ir diskas padirbo vėl kelias minutes, pakankamai kad perskaityti kelis megabaitus informacijos. Po to diskas sustoja dirbti visam.

Mes skaitėme forume kad kai mes sušaldome kietą diską, jo viduriai „persirikiuoja“ ir viskas atsistoja į savo vietas. Ši informacija turi šiokios tokios sveikos minties, dėl to kad medžiagos susitraukimas dėl žemos temperatūros padeda galvutėms surasti takelius vėl, kai kuriais atvejais. Bet kodėl diskas sustoja amžinai?

Dėl to, kad disko magnetinis paviršius labai susiardo, ir ateina laikas kai „šalk/kaisk“ daugiau nepadeda. Pasekmė: kelios galimybės atstatyti gerą dalį informacijos nuėjo šuniui ant uodegos. Nekalbant apie disko viduje esantį oro kondesatą (taip, hdd turi švarų orą viduje, filtrą kuris šalina ir sugeria nešvarumus, ir nusausinimo paketėlį).

Dar viena pasaka „sudaužyta“. Kas liečia „pašilyk jį“ mitą, tai manome nereikia komentarų, bet yra žmonių kurie padaro ir palaiko šį nusikaltimą.

„Švarios vonios“ mitas

Kai kurie žmonės sako jums kad galite pasidaryti švarų kambarį vonioje, atidarę karšto vandens čiaupą ir pripildę vonią garais, ir kad šis oro stovis yra visiškai švarus ir jūs galėsite atidaryti kietą diską jo nepažeidę.
Ši pasakėlė yra laba išvystyta, bet ji gali turėti nenuspėjamas pasekmes duomenims. Ar pastebėjote kad kai saulė išlenda po lietaus oras atrodo švaresnis? Iš tikrųjų, lietaus lašai suriša dulkes ir jos nudėda ant žemės. Kietojo disko didžiausi priešai yra dulkės ir drėgmė. Štai kodėl jie gali būti atidaryti tik 100 klasės kambaryje (kur gali būti ne daugiau kaip 100 dulkelių, didesnių kaip 0.5 mikrono kiekvienoje kubinėje pėdoje oro).
Kai kas gali pagalvoti: aš įjungiau vonios šildytuvą keliom minutėm, po to išjungiau ir palaukiau kol maži lašiukai nusės žemyn, ir kol oras pasidarys „švarus“. Po to aš atidariau kietą diską ir paliečiau kai kurias dalis, bakstejėjau, niuktelėjau, ir netgi pakeičiau plokšteles.
Gerai, nors tai ir gera mintis, bet pasekmė yra tikra katastrofa. Labai sudėtinga įranga yra naudojama švariame kambaryje, tam kad dėlioti disko dalis, palaikant tam tikrą temperatūrą, slėgį ir drėgnumą. Tai dėl to, kad sumažinti riziką dar ką nors sugadinti, mes turime išsaugoti svarbius duomenis. Jei jūs nežinote ką daryti su atidarytu disku ir neturite tinkamų įrankių, būkit tikras kažkas bloga gali atsitikti. Bet mes visada tikimės geriausio atvejo – tai irgi veikia!

Elektronikos plokštės keitimo mitas

Yra žmonių kurie keičia disko logikos plokštę į tokią pat, iš kito disko kuris veikia, ir bando atgaivinti mirusį diską.
Tai pats suprantamiausias mitas. Keitimas elektronikos plokštės kartais veikia, kai pažeidimas yra išorinis, ir firmware yra visas pilnai patalpintas kontroleryje. Taigi, verta pabandyti, ir jei jūs tai atliekate rūpestingai, yra galimybė atkurti duomenis. Šiuolaikinių kietų diskų elektronika dažniausiai jau būna unikaliai pririšta prie konkretaus hermetinio bloko, prie konkrečių galvučių ir konkrečių paviršiaus plokštelių, atitinkamai sukalibruota (adaptyviniai parametrai ir t.t.), todėl vien elektronikos keitimas nepadeda nuskaityti duomenų.
Tačiau, jei diskas atpažįstamas bet skaitymas nesėkmingas, venkite kitų mitų, aprašytų čia, ir siųskite savo kietą diską į specializuotas dirbtuves arba laboratorijas, jei jūsų duomenys iš tikrųjų svarbūs. Plačiau ... >>>

Programinis mitas

Kai kurios duomenų atstatymo programos tikrai veikia, kai mes turime visiškai vien logines klaidas, pvz. doc ar xls bylų ištrynimas, elektroninio pašto laiškų ištrynimas, suformatavimas disko ar skirsnio (partition) ištrynimas. Ir jokių būdu nereiktų naudoti šių programų jei yra ne loginės, o fizininės klaidos.
Problema atsiranda kaip jas panaudoti kai diskas rodo tam tikras fizines bėdas. Šiuo atveju, programa nušluoja diską ir dar daugiau, kas blogiausia gali atsitikti: paskutinės galimybės atstatyti neatidarant disko išmestos kaip į balą, dėl to kad kai kurios elektrinės grandinės nustoja veikti po tokio automatinio atstatymo.

Pataisymo mitas (hdd remontas)

Kai kurie profesionalai ar netgi firmos skelbiasi kad jos „taiso, remontuoja“ kietus diskus. Mes žinome kad tai neįmanoma, nes tokie profesionalai ir firmos netgi neturi tinkamos vietos tam atlikti. Tam reikalinga speciali įranga hdd remontui, kuri būna tik gamyklose, specialūs stendai. Todėl meistrai, kurie profesionaliai atstatinėja duomenis neturėtų skelbtis, kad jie daro hdd remontą, nes tai neprofesionalumo požymis. Todėl mes sakome, kad pas mus atliekamas ne "hdd remontas", o klientui reikalingų duomenų atkūrimas. Nes hdd remontas yra dažniausiai tip pirmas etapas pilname duomenų atkūrimo cikle, taip vadinamas nešėjo paruošimas nuskaitymui. Po nešėjo paruošimo nuskaitymui, eina sekantys etapai: nuskaitymas, loginis patikrinimas, loginis atstatymas, pateikimas klientui.
Ką jie daro tikrai, tai keičia loginę plokštę ir/arba paleidžia programą kuri paslepia, bet ne panaikina blogus sektorius, įžymiuosius „blogus blokus“. Tada jie grąžina suformatuotą kietą diską ir sako jums kad jis buvo „sutaisytas“.
Tai yra atnaujinimo pramonė – ar netgi geriau, atliekų perdirbimas – tokiose šalyse kaip Indija, Kinija ir Rusija, bet šiuo atveju kieti diskai ateina be markės arba su žyme arba etikete kuri sako „atnaujintas“ arba perdarytas. Mes matėme tokios rūšies kietus diskus kurie dirbo kelis metus ir kiti kelis mėnesius. Šie diskai, deja, buvo iš tikro perdirbti, naudojant dalis iš daugiau kaip vieno disko, kai kurių naujų ir kai kurių naudotų, ir jie tinkami naudoti žemo pajamų lygio šalyse, todėl kad jie daug pigesni.
Ką mes norime pasakyti, yra tai ir atnaujinti ir sutaisyti kieti diskai yra nepatikimi. Jei jie yra naudoti, jie neturėtų saugoti svarbių duomenų, bet tik naudojami naršyti internete ar kaip donorinis diskas be jokių svarbių duomenų.

Plokštelių keitimo mitas

Kai kurie žmonės jau mums sakė kad kai kur jie skaitė ar girdėjo kad galima atstatyti duomenis iš sugedusio disko paprastai radus kitą tokį pat diską ir perkeliant plokšteles (paviršiaus nešiklius, be galvučių) iš vieno HDA (kieto disko surinkimo bloko – hard drive assembly) į kitą.

Tai gali netgi veikti jei prisiminsime kelis veiksnius, tokius kaip firmware, kieto disko eilę, ir kitus. Tačiau, didžiausiai tikėtina, kad duomenys dings amžiams, dėka daugelio priežaščių, tokių kaip netinkama aplinka, nepakankamų įgūdžių ir įrankių, šiaip ar taip, visko ko jūs neturėtumėte daryti dėl žinių ir sąlygų stokos. Bet kaip mes visada sakome, likimas yra realybė.

Išvados

Duomenų atstatymas yra specialybė, ir turi tam priežastis, dėl to kad daug žmonių ir firmų gali patirti daug nuostolių, jei jie pames savo duomenis neturėdami backupo (dublerio, paramos) – ar kai jis nepavyko (įžymusis Merfio dėsnis).

Būti profesionalu šioje srityje reikalauja didelių įdėjimų ir moksle ir įrangoje, tokioje kaip klasės 100 švarus kambarys. Štai kodėl dažnai atstatytų duomenų kaina yra nelabai žema. Tagi bėkite nuo „profesionalų“ ir firmų kurie neturi tinkamos įrangos, nes kaip mes sakėme, jei jūs paliksite diską šiems mėgėjams, jie padarys galą bet kokiai galimybei vėliau atstatyti duomenis – tai žymus „skupus moka dvigubai“ posakis.

Šiose situacijose jei jūs nesijaučiat saugūs, spręsdami savo kieto disko bėdas, ieškokite firmos kuri specializuojasi šiose paslaugose, kitaip netekimas beveik garantuotas.

Mes neminėjome atvejų, kai duomenys saugomi RAID dryžiniuose masyvuose. Paprastas bandymas atstatyti RAID‘ą gali privesti prie tikro duomenų netekimo. Taigi mes patariame laikyti jūsų dublerius (backupus) atnaujintus ir vengti saviveiklos jei yra duomenų netekimas.
Mes taip pat primename kad diagnostika ir kainos įvertinimas rimtose duomenų atstatymo firmose paprastai yra nemokamas.

Jei sugedo jūsų kietas diskas, dingo duomenys, reikalingas duomenų atkūrimas rašykite service@matrix.lt arba skambinkite +370-698-39001, +370-674-88995.

Atnaujinta: 2012-02-15
Paruošė/ Copyright : MATRIX UAB 2006-2015

http://www.duomenys.lt

Navigacija: | Apie|Naujienos|Produktai|Kainos|Sprendimai|Patarimai|Registracija|Aptarnavimas|Darbas|Kontaktai|Titulinis psl.|