Per ketvirtį amžiaus matėme visko. Keletas istorijų, kurias pasakojame dažniausiai.
2009 m. balandį į servisą atkeliavo išorinė „Iomega“ dėžutė su 500 GB „Samsung HM500LI“ disku. Klientas ją numetė, kartu su svarbiais duomenimis.
Atidarę diską pamatėme tai, ko niekas nenori pamatyti: plokštelės suskilusios į šukes. Šio modelio plokštelės stiklinės, ir smūgiui jos visiškai neatsparios. Iš tokio disko duomenų atkurti, deja, neįmanoma.
Išvada paprasta: nešiojamas diskas nėra atsarginė kopija. Atsarginė kopija, tai antra kopija.
Į „Maxtor DiamondMax Plus 9“ 80 GB diską buvo paleisti penki šūviai iš .45 ir .38 kalibro pistoletų. Visos penkios kulkos pataikė, bet nė viena neperėjo kiaurai.
Diskų korpusai liejami iš tvirto metalo, todėl sugedęs diskas dar gali praversti. Tik ne duomenims.
Kai serveris stovi už šimto kilometrų ir „pakimba“, kažkam tenka važiuoti. 2006 m. pradėjome gaminti savo sprendimą, GSM perkrovėją, kuriuo nutolusį serverį ar maršrutizatorių galima perkrauti skambučiu iš mobiliojo telefono.
Subūrę duomenų atkūrimo grupę su „MiP Data Recovery“, mūsų technikai padėjo išspręsti sudėtingiausius atvejus Lenkijoje. Tarp įmonių, kurių duomenys buvo išgelbėti: „FIAT Bank Polska“, „Computerland Polska“, Varšuvos technologijos universiteto institutai ir Lenkijos mokslų akademijos Aukštų slėgių institutas.
Duomenų talpinimo įmonės serveris su dviem diskais veidrodiniame RAID1 masyve ketverius metus dirbo be priekaištų. Po planinio perkrovimo sistema nebepasikrovė nei su vienu, nei su kitu disku.
Įprastos atkūrimo programos matė tik dalį katalogų. Mūsų laboratorijoje, derinant aparatūrinį ir programinį atkūrimą, per kelias dienas buvo atkurti visi duomenys, ir įmonės, ir jos klientų.
