Duomenis iš „mirusio“ kietojo disko dažniausiai įmanoma atkurti: laboratorijoje diskas pirmiausia patikrinamas jo net neįsukant, prireikus atidaromas švariame kambaryje, jo turinys specialia įranga nukopijuojamas į kitą diską, ir tik tada iš kopijos atkuriami failai. Toliau aprašome, kaip MATRIX laboratorijoje buvo atkurti duomenys iš nešiojamojo kompiuterio disko su sugedusia skaitymo ir rašymo galvute.

Kodėl kietieji diskai genda

Kietojo disko viduje dideliu greičiu sukasi plokštelės, o virš jų milimetrų dalių atstumu juda skaitymo galvutė. Todėl kietasis diskas yra vienas mažiausiai patikimų kompiuterio komponentų. Kai buvo rašomas šis tekstas, diskai jau buvo tapę tylesni ir greitesni, o jų talpa dėl statmenojo įrašymo išaugo iki 500–750 GB ir daugiau. Tačiau pagrindinis trūkumas – judančios mechaninės dalys – liko.

Stipri vibracija ar smūgis gali priversti galvutę užkliudyti plokštelės paviršių, ir tada atsiranda mechaninių pažeidimų.

Ne viskas prarasta

Daugeliu aparatinių gedimų atvejų tikimybė atkurti duomenis yra didelė ar net labai didelė:

  • Sugedo tik elektronika. Jei sudegė lustas ar sugedo elektronikos plokštė, ją perlitavus ar pakeitus diskas dažniausiai vėl veikia.
  • Galvutė brūkštelėjo per plokštelę. Dažniausiai pažeidžiama tik nedidelė sritis.
  • Sugedo galvutė. Daug duomenų tampa nepasiekiama, bet juos vis tiek galima išgelbėti.
  • Didelė fizinė žala – vanduo, ugnis, kritimas iš didelio aukščio. Tai sunkiausi atvejai, bet ir tada didelė tikimybė, kad bent dalį duomenų pavyks atkurti.

Jei problemą išsprendžia paprastas dalių pakeitimas, darbas nesudėtingas. Jei reikia specialios įrangos ir specialistų, atkūrimas kainuoja gerokai daugiau. Tikslią darbų trukmę ir kainą galima pasakyti tik po diagnostikos.

Anatomija: blogų sektorių sąrašai

Kietieji diskai naudoja du blogų (trikčių) sektorių sąrašus, leidžiančius elektronikai apeiti pažeistas sritis:

  • P sąrašas (P-List, Primary Defect List) sudaromas gamykloje. Plokštelėse telpa daugiau duomenų, nei nurodyta specifikacijoje, todėl radus blogų sektorių lieka pakankamai atsarginių. Praktiškai našumo skirtumo beveik nepastebėsite.
  • G sąrašas (G-List, Grown List) pildomas diskui veikiant. Jame – sektoriai, kurie sugedo jau naudojant diską, todėl šis sąrašas gerai parodo defekto pobūdį.

Kai kuriuose labai optimizuotuose diskuose, pavyzdžiui, Samsung, yra ir papildomų sąrašų (pvz., T-List, Track List).

Disko priėmimas

Priimdami diską, užpildome techninę laikmenos anketą: įvykio aplinkybes, disko modelį, serijinį numerį, firmware ir DCM kodus, kritiškai svarbių katalogų ir failų pavadinimus, kaip skubiai reikia duomenų.

Priėmus užsakymą, duomenų bazėje patikrinama, ar turime artimo ar identiško modelio diską. Jis reikalingas, jei pažeistam diskui gali prireikti „donoro“: dažnai tenka persodinti galvučių bloką, perlituoti lustus ir pan. Per kelerius darbo metus sukaupėme nemažai įvairių modelių donorų, kurių dalimis atgaivinami sugedę diskai. Visi užsakymai numeruojami ir iki darbo pabaigos saugomi plastikiniuose diskų dėkluose.

Ar diskas „gyvas“?

Pirmiausia tikrinama, ar diskas „gyvas“ ir kokie jo moduliai pažeisti. Pirminė diagnostika atliekama nepažeidžiant disko ir net jo neįsukant: kol neaišku, koks gedimas, variklio paleisti negalima. Diskas prijungiamas prie specialaus matavimo komplekso ir tikrinama tik tarnybinė disko informacija, iš kurios matyti apytikslis gedimas, ar sveikos galvutės ir pan.

Jokiu būdu nejunkite sugedusio disko prie paprasto maitinimo bloko! Jei, pavyzdžiui, galvutės liečia paviršių, duomenys bus apgadinti dar labiau.

Specialiai sukonstruota aparatūra leidžia matyti pažeidimo lygį ir tuo pat metu kopijuoti duomenis, nuolat stebint disko būklę. Esant menkiausiems sunkumams, procesas nutraukiamas, kad diskas nebūtų pažeistas dar labiau. Tada visą procesą galima pakartoti, jau žinant, kokių problemų kyla kopijuojant.

Mūsų aprašomo nešiojamojo kompiuterio disko gedimas nebuvo nei elektronikos, nei tarnybinių modulių. Kadangi nebuvo aišku, ar galvutės neliečia paviršiaus, ar jos įstrigusios, ar prilipusios, nuspręsta diską atidaryti švariame kambaryje.

Disko atidarymas švariame kambaryje

Diską atidaryti būtina, kai nustatomas ar įtariamas galvučių gedimas, variklio užstrigimas ir pan. Tai daroma 100 klasės švariame kambaryje su tinkamai įrengta ventiliacija ir jonizatoriumi – tik tokiomis sąlygomis ant plokštelių ir galvučių nepatenka nė viena dulkelė. Jonizatoriaus skleidžiami neigiami jonai suriša dulkių daleles, jos tampa sunkesnės ir nusėda, o galinga ventiliacija pašalina jas iš darbo vietos.

Atidaręs diską, specialistas patikrino galvučių padėtį ir rankomis labai atsargiai perkėlė jas į parkavimo poziciją. Galvutės dažniausiai įstringa, kai diskas patiria stiprų smūgį iš viršaus ar kitais ekstremaliais atvejais. Kai kurių modelių diskuose galvutės prilimpa prie paviršiaus ir dėl susidėvėjimo.

Nebandykite to daryti namuose: dulkių dalelės greičiausiai sugadins plokštelių paviršių.

Turinio kopijavimas į kitą diską

Po paruošiamųjų darbų disko turinys specialia aparatūrine ir programine įranga nukopijuojamas į kitą kaupiklį. Tam laboratorijoje turime platų įvairių kabelių, adapterių ir perėjimų rinkinį. Mūsų atveju po galvutės smūgio kopijuojant diskas parodė apie 300 skaitymo klaidų.

Po kopijavimo pažeistas diskas niekur nenaudojamas – dažniausiai jis saugomas tik kaip galimas donoras.

Failų atkūrimas iš kopijos

Nukopijuotas diskas prijungiamas prie laboratorijos kompiuterio ir tikrinama, ar jame išlikę skirsniai. Specialia programine įranga ieškoma failų informacijos, be kita ko, atkuriami ir ištrinti failai. Ištrinant failą, jo turinys diske neištrinamas: tik pakeičiama nuoroda į disko vietą ir ji pažymima kaip laisva. Todėl dažnai atkuriama ir tokia informacija, kurią klientas buvo ištrynęs ir apie ją pamiršęs.

Fragmentavimo pavojus

Dėl fragmentavimo failas diske saugomas atskirais gabalais. Pavyzdžiui, ištrynus kelis mažus failus ir į jų vietą įrašius vieną didelį, šis bus fragmentuotas, o jam nuskaityti galvutei teks atlikti papildomų judesių.

Reguliarus defragmentavimas ne tik pagreitina prieigą prie failų, bet ir padidina tikimybę juos atkurti, ypač didelius failus. Tai svarbu, pavyzdžiui, kai NTFS sistemoje sunaikinama pagrindinė failų lentelė MFT (Master File Table) ir duomenis tenka skaityti nuosekliai. Fragmentuotus failus atkurti įmanoma, tik užtrunka ilgiau. Tačiau defragmentuoti galima tik visiškai sveiką diską – kitaip defragmentuojant gali įvykti įvairių nenumatytų gedimų.

Atkurtų duomenų patikrinimas ir grąžinimas

Baigus atkūrimą, duomenys nebūtinai bus tokios būklės, kokios norėtųsi: vargu ar bus naudos iš sugadinto Outlook PST failo. Todėl atkurti duomenys perkeliami į serverį, patikrinami dėl virusų ir, kliento pageidavimu, įrašomi į veikiantį kietąjį diską ar kitą sutartą laikmeną. Prieš atsiimdamas duomenis, klientas gali pats įsitikinti, kad jie atkurti.

Mūsų aprašomu atveju pavyko atkurti visus svarbius duomenis – šeimos nuotraukas ir kitus asmeninius failus, kuriuos savininkas jau laikė prarastais visam laikui.

Kas vyksta su duomenimis vėliau

Disko originalas ir kopija lieka laboratorijoje, kol klientas patvirtina, kad duomenys atkurti sėkmingai. Jei klientas per mėnesį nepareiškia pastabų ir neranda klaidų atkurtuose duomenyse, visi likę duomenys sunaikinami neatkuriamai – ir serveryje, ir panaudotuose diskuose.

Duomenys trinami keliais perrašymo ciklais pagal sertifikuotas metodikas, naudojant savo programą ir derinant aparatūrinius bei programinius metodus. Kruopščiai ištrinti būtina, nes kaupiklį galima parduoti, o naujasis savininkas neturi turėti galimybės atkurti duomenų. Priklausomai nuo metodikos ir perrašymo ciklų skaičiaus, tai gali užtrukti kelias valandas.

RAID masyvai

Atkurti galima ir RAID masyvų, sudarytų iš kelių diskų, duomenis. Darbo čia gerokai daugiau, bet eiga ta pati. Duomenys skaitomi specialia programa, kuriai nereikia net RAID kontrolerio: ji atpažįsta masyvo struktūrą ir dalis po dalies nuskaito duomenis į atskirą kaupiklį.

Kaip išvengti tokių nuostolių

Geriausia apsauga – reguliariai daryti svarbios informacijos atsargines kopijas ir laikyti jas kitoje vietoje. Jei, vos įsigiję kompiuterį, sukursite viso disko atvaizdą (image) ir reguliariai jį atnaujinsite, sugedus diskui ir įdėjus naują, į darbinę sistemą grįšite per 30–60 minučių.