Kietojo disko galvutės skrieja vos nanometrų aukštyje virš besisukančių plokštelių, todėl dulkės, drėgmė, smūgiai ar staigus elektros dingimas gali sukelti galvutės sudužimą ir duomenų praradimą. Supratus, kaip diskas veikia, lengviau suprasti, kodėl jis genda ir kodėl sugedusio disko geriau neliesti.
Gręsiantis ar jau įvykęs kietojo disko gedimas yra viena nemaloniausių kompiuterio problemų, ypač jei nepadaryta atsarginė duomenų kopija.
Kaip veikia kietasis diskas
Kietasis diskas duomenis saugo ant standžių besisukančių plokštelių su magnetiniu paviršiumi. Rašant per įrašymo galvutę, esančią labai arti magnetinės medžiagos, siunčiamas elektromagnetinis srautas, kuris pakeičia tos vietos įmagnetinimą. Skaitant vyksta atvirkščias procesas: magnetinis laukas skaitymo galvutėje sukelia elektrinius pokyčius.
Tipišką diską sudaro:
- velenas (ašis), kuris pastoviu greičiu suka plokšteles;
- skaitymo ir rašymo galvutės, po vieną kiekvienai plokštelės pusei, pritvirtintos prie bendros rankos;
- ranka, kuri judina galvutes radialiai per besisukančias plokšteles, todėl kiekviena galvutė pasiekia visą plokštelės paviršių;
- elektronika, kuri valdo rankos judėjimą ir disko sukimąsi, skaito ir rašo duomenis pagal disko valdiklio komandas, o sugedusius sektorius perskirsto į atsarginius.
Dauguma kietųjų diskų ir pagrindinių plokščių palaiko S.M.A.R.T. technologiją, kuri dažnai leidžia iš anksto numatyti gręsiantį gedimą ir laiku įspėti vartotoją.
Kodėl dulkės ir nešvarumai tokie pavojingi
Disko korpusas saugo vidų nuo dulkių, kondensacijos ir kitų teršalų. Galvutės skrieja ant oro pagalvėlės vos nanometrų aukštyje virš paviršiaus. Tokiu mastu net piršto atspaudas, plaukas, dulkė ar dūmų dalelė yra didžiulė kliūtis.
Dėl tokio artumo bet koks galvučių užteršimas gali sukelti galvutės sudužimą – gedimą, kai galvutė brūžina plokštelės paviršių ir dažnai nušlifuoja ploną magnetinį sluoksnį. GMR galvutėms net nedidelis sudužimas, nepažeidžiantis paviršiaus, sukelia laikiną perkaitimą dėl trinties, ir diskas tampa neperskaitomas, kol temperatūra nusistovi.
Galvutės sudužimą gali sukelti:
- elektronikos gedimai;
- staigus elektros dingimas;
- fizinis smūgis;
- nusidėvėjimas;
- gamybos broko turintis diskas.
Oras, slėgis ir drėgmė
Kai kas mano, kad disko viduje yra vakuumas. Tai netiesa: galvutės išsilaiko reikiamame skrydžio aukštyje tik dėl oro slėgio disko viduje. Jei slėgis per mažas, oras nesukuria pakankamos jėgos galvutei palaikyti, ji nusileidžia per žemai ir kyla pavojus, kad galvutė suduš, o duomenys bus prarasti. Todėl patikimam darbui dideliame aukštyje gaminami specialūs sandarūs diskai su slėgiu viduje (tai netaikoma hermetiškoms patalpoms, pavyzdžiui, lėktuvo salonui).
Įprasti, oru užpildyti kietieji diskai nėra visiškai sandarūs. Juose yra kvėpavimo filtras, kuris išlygina slėgį tarp disko vidaus ir aplinkos, bet sulaiko dulkes ir purvą. Kvėpavimo angas galima pamatyti visuose tokiuose diskuose; dažniausiai šalia būna įspėjamasis lipdukas, draudžiantis jas uždengti. Per filtrą į diską patenka ir oro drėgmė, todėl ilgai trunkantis labai didelis drėgnumas spartina galvučių ir plokštelių nusidėvėjimą.
Disko viduje oras nuolat cirkuliuoja dėl besisukančių plokštelių ir praeina per vidinį filtrą. Šis sulaiko gamybos teršalų likučius, į diską kokiu nors būdu patekusias daleles ir daleles, atsiradusias galvutei sudužus.
Kai kuriuose diskuose įrengti skrydžio aukščio jutikliai, fiksuojantys per mažą slėgį, ir temperatūros jutikliai, įspėjantys apie perkaitimą.
Staigus elektros dingimas
Paprastai išjungiant maitinimą diskas perkelia galvutes į saugią vietą, kur nėra duomenų – nusileidimo (parkavimo) zoną. Tačiau, ypač senesniuose modeliuose, staigus elektros dingimas ar maitinimo bloko gedimas gali išjungti diską galvutėms esant virš duomenų zonos, ir tai padidina duomenų praradimo riziką.
IBM pirmoji pradėjo gaminti diskus su galvučių nukėlimo technologija: išjungiant galvutės nukeliamos nuo plokštelių ant specialių „rampų“, užuot nusileidusios ant plokštelių. Vėliau šią technologiją perėmė ir kiti gamintojai.
Paleidimo ir sustabdymo ciklai
Spyruoklė nuolat spaudžia galvutes link disko, o diskui sukantis jas palaiko oro pagalvėlė, todėl darbo metu fizinio kontakto ir nusidėvėjimo nėra. Galvutės dalis, esanti arčiausiai paviršiaus (čiuožiklis), sukurta atlaikyti tam tikrą nusileidimų ir pakilimų skaičių, tačiau galiausiai ir ji susidėvi.
Dauguma gamintojų čiuožiklius projektuoja taip, kad jie atlaikytų apie 50 000 kontaktinių ciklų, kol gedimo tikimybė paleidžiant viršija 50 %. Nusidėvėjimas nėra tiesinis: naujesnis diskas, turėjęs mažai paleidimų ir sustabdymų, turi daugiau šansų sėkmingai pasileisti nei senesnis.
Pavyzdžiui, Maxtor DiamondMax serijos diskų gedimo tikimybė buvo:
- apie 0,02 % po 4 500 ciklų;
- apie 0,05 % po 7 500 ciklų;
- tikimybė sparčiai auga ir po 50 000 ciklų pasiekia 50 %, o vėliau didėja toliau.
Talpa ir greitis (2004 m. duomenimis)
Standžios plokštelės ir uždaras korpusas leidžia pasiekti daug didesnį tikslumą nei lanksčiuose diskeliuose, todėl kietieji diskai talpina daug daugiau duomenų ir juos perduoda greičiau.
2004 m. tipinis stalinio kompiuterio kietasis diskas talpino nuo 80 iki 400 GB, sukosi 5 400–10 000 aps./min greičiu, o vidutinis duomenų perdavimo greitis buvo apie 30 MB/s. Greičiausi diskai sukosi 15 000 aps./min. Nešiojamųjų kompiuterių diskai buvo fiziškai mažesni, lėtesni ir mažesnės talpos: dauguma sukosi 4 200 arba 5 400 aps./min, naujausi modeliai – 7 200 aps./min.
Ką daryti
- Saugokite diską nuo smūgių, ypač kai jis veikia.
- Neuždenkite disko kvėpavimo angų ir niekada neatidarykite disko ne švariame kambaryje.
- Naudokite stabilų maitinimą: staigus elektros dingimas gali pakenkti diskui.
- Stebėkite S.M.A.R.T. įspėjimus ir reguliariai darykite atsargines kopijas.
- Jei diskas sugedo, o svarbių duomenų kopijos nėra, nebandykite jo taisyti patys – kreipkitės į duomenų atkūrimo specialistus.
Dalis informacijos parengta pagal Vikipedijos straipsnį „Hard disk drive“ (licencija CC BY-SA).